Įsikibę apykaklių, apsiseilėję, vienas kitam veidan rėkia, kojomis ant grindinio pargriaut bando. Virsta abu ant kolonkių, tos su trenksmu teškiasi į sieną, pabyra plastikinės detalės, gitaros vis tiek pjausto. Kol vienas stojasi, delnu nosį čiupinėja, prieš save kilstelėjęs tikrina ar nesusikruvino, kitas, lėtesnis, galvą dengiasi, į kamuolį riečiasi, kojų smūgių išvengti bando.
Nežymiai prasiveria tuliko durys, machalkes išvydusi merga išsižioja, skubiai lenda atgalios, spragteli skląstį. Vienam kampe bičas kėdę kaip ginklą naudoja, kitam su krėslu, kaip su skydu dangstos. Kažkas ant alumi nulaistytų, šukėmis išdaužytų akmenų slidinėja, kažkas už baro pasislėpęs telefu veiksmą filmuoja.
- Baikit tą cirką, nachui, - krenkščia žilstelėjęs tėvukas.
‑ Stokis, antraip dantis iš po stalo rankiosi, - riaumoja dvimetrinė beždžionė.
