Vos po žiemos išlindo pirmi saulės spinduliai, lauke, šalia kavinukės išdygo trys nedideli staliukai apvaliais stikliniais stalviršiais. Jei aplink tą vietą kada teks bastytis ypač anksti ryte, tikrai pastebėsi vidutinio amžiaus vyruką. Nuo kasdienio nešiojimo sudrožtu kostiumu, vienon pusėn suguldytais plaukais, pigiu „Casio“ laikrodžiu ir nutrintos odos tašiuku. Kažkada baristai atviravo taip prastai miegantis, kad į darbą atslenkantis kone dviem valandomis anksčiau ir lūkuriuojantis čia kolei sargas atrakins pastato duris.
