Iš visų keturių pusių slėnį supo giriomis apžėlę didingi kalnai. Įstrižai daubos vinguriavo upė. Kadaise ja į aukštybes atklydusius laimės ieškotojus rudeninės ūkanos sustabdė. Prie akmenų valtis prišvartavę susirentė laikinus trobesius, išklojo nedidelius tiltelius, išmindė takus. Galiausiai, deivės Miglos užglostyti, slėnį ėmė vadinti namais.
