Praėjo beveik 200 metų nuo tos dienos, kai savo kelionės po pasaulį metu gamtininkas Čarlzas Darvinas išsilaipino Galapagų salose. Nežinau ar kaip kadaise salas atradusį Ispanijos karaliaus laivyną jį nuo kurso nukreipė stiprios jūrų srovės ar maršrutas buvo preciziškai suplanuotas, bet sunku paneigti, kad ši viešnagė davė ypač saldžių vaisių. Grįžęs į gimtąją Angliją mokslininkas paviešino keletą rašinių, kurie paklojo pamatą evoliucinei biologijai.
Pirmieji Galapagų gyventojai, audrų nublokšti paukščiai, kadaise ėmė ir pasiliko. Turbūt pasijautė patekę rojun - su daug maisto, saugių prieglobsčių, be anksčiau turėtų priešų ir konkurentų. Augant populiacijai gyvūnai išsiblaškė po daugybę šalia išsibarsčiusių salų-salelių. Galiausiai, per tūkstančius metų, iš to pačio pro-protėvio kilę gyviai mutavo skirtinga linkme.
